Sugriežtintas smulkiųjų vartojimo kreditų davėjų reguliavimas paveikė ir likusią kreditavimo rinką – lizingo bendroves, stambesnes vartojimo paskolas išduodančias ir kitas finansų įstaigas. Paskolų portfelis mažėjo, nors gyventojai per 9 šių metų mėnesius užpildė daugiau paraiškų lizingui ir kreditui gauti nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) nariai, užimantys daugiau nei pusę nebankinės kredito rinkos, per I-III ketvirčius su gyventojais pasirašė 155 tūkst. sutarčių. Tai yra 31% mažiau nei metais anksčiau. LVLKA nariai per I-III ketvirčius suteikė 90 mln. EUR paskolų, arba 26% mažiau nei prieš metus. Likusioje nebankinėje lizingo ir vartojimo kredito rinkoje finansavimo nuosmukis didesnis – 71% sutarčių ir 46% naujų paskolų portfelio mažėjimas.

„Rinkos dalyviai šiemet atmeta vidutiniškai 62% pateiktų kredito paraiškų, palyginimui prieš metus vidurkis buvo 58%. Didžioji dalis priežasčių nekinta – tai pernelyg įtempta arba bloga kredito istorija, netvarios pajamos. Tačiau pastaruoju metu gyventojams pernelyg dažnai turime pasakyti „ne“ ir dėl reikalavimo visada vertinti sutuoktinio kreditingumą. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar lizingu įsigyjamas turtas yra naujas automobilis už 20 tūkst. EUR, ar smulki prekė už 100 EUR, susituokę gyventojai į prekybos vietą turi atsivesti antrąją pusę ir abu užpildyti paraišką. Manome, kad tai neracionalu nei gyventojų, nei prekybininkų, nei finansų įstaigų atžvilgiu“, – sako Šarūnas Frolenko, LVLKA direktorius.

Pasak jo, vasarį priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Pataisų iniciatoriai tuomet deklaravo siekį sugriežtinti tik trumpo termino kreditus. Savo ruožtu, rinkos dalyviai įstatymo svarstymo stadijoje ne kartą priminė, kad reguliavimas ydingai taiko tuos pačius principus visoms vartojimo kredito rūšims – lizingui, vartojimo paskoloms, kredito kortelėms, nedidelių sumų bei trumpo termino kreditams.

„Rinkos dalyviams kyla abejonių ir dėl registro „Stop vartojimo kreditams“ pagrįstumo. Gyventojai nuo 2012 m. gali įsirašyti į nekredituotinų asmenų registrą „Nenoriu kredito“. Jame užsiregistravę daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Naujojo registro veikimo principas analogiškas, o verslas, prieš pradėdamas tikrinti duomenis naujame registre, patiria papildomas išlaidas. Šiais ir kitais klausimais esame atviri ir pasirengę ieškoti dialogo su valstybės institucijomis. Visgi, dviženklis finansavimo nuosmukis esant ekonomikos augimui, didėjančiam užimtumui, darbuotojų atlyginimams ir sulaukiant daugiau kredito paraiškų yra neproporcingas”, – teigia Š. Frolenko.

Asociacijos įmonės šiemet I-III ketv. sulaukė 4% daugiau lizingo ir kredito paraiškų nei prieš metus.
Kredito biuro „Creditinfo“ periodiškai atliekamo tyrimo duomenimis, nebankinėje vartojimo lizingo ir kredito rinkoje ≥60 d. vėluojama mokėti įmokas pagal 3-4% 2015 m. pasirašytų sutarčių. ≥60 d. vėluojamų mokėti įmokų dalis tarp 2016 m. pasirašytų sutarčių sudaro 1-2%.